Paviršiaus paruošimas
Metalinis paviršius yra kruopščiai valomas ir ruoštas apdorojimui. Šiame etape pašalinami riebalai, nešvarumai bei kiti teršalai, kurie gali trukdyti tolesniam sukibimui. Toks paruošimas užtikrina, kad tolimesniu etapu – rūgšties apdorojimu – paviršius bus vienodas ir be jokių trukdžių.
Mikroskopinis pašiaušimas ir nuriebalinimas
Panardinant į rūgšties tirpalą, metalinis paviršius patiria mikroskopinį pašiaušimą. Šis procesas, dar vadinamas etšu, sukuria smulkų reljefo efektą – mažas įdubimas bei nelygumai, kurie didina paviršiaus sąlyčio plotą. Tuo pačiu metu rūgšties tirpale vyksta nuriebalinimo procesas, kurio metu pašalinami likę organiniai junginiai. Šie veiksmai kartu užtikrina, kad vėliau dengiant paviršių dažais, juos tikrai gerai sukibtų.
Fosfatinės plėvelės formavimas
Baigus apdorojimo etapą, metalinis gaminys pasidengia fosfatine plėvele. Ši plėvelė veikia kaip pagrindas tolimesniam dažų klijavimui, bet svarbiausia – ji suteikia ypatingą apsaugą nuo korozijos. Fosfatinė danga užkerta kelią korozijos plitimui, nes jos struktūra yra tokia, kad net esant pažeidimams (pvz., įbrėžimams ar dėmėms ant dažų dangos), korozijos procesas lieka lokalizuotas ir nesiplečia į plačią gaminio plotą.
Apsaugos privalumai
Fosfatavimo rezultatas – patvarus, gerai sukibantis pagrindas, kuris žymiai prailgina gaminio tarnavimo laiką. Net jei vėliau dažų danga patiria pažeidimus, fosfatinė plėvelė užtikrina, kad korozijos procesas nesiplėš, taip išlaikant metalo struktūrinį vientisumą. Tai ypač svarbu pramonėje, kur gaminiai veikia sudėtingomis ir kartais agresyviomis aplinkos sąlygomis.
Tokiu būdu fosfatavimas ne tik pagerina paviršiaus estetinę išvaizdą bei užtikrina geresnį dažų sukibimą, bet ir suteikia ilgalaikę apsaugą nuo korozijos, mažinant galimų gedimų ir remonto išlaidas.